Spaudai

2025-03-17

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Šeštadienį į Nemuno salą susirinko per tūkstantį dalyvių ir žiūrovų iš visos Lietuvos. „Mokslo saloje“ vyko didžiausio šalies robotikos ir inovacijų festivalio „Robotiada 2025: First Lego League“ finalinis renginys. Šių metų varžybų tema – povandeninio pasaulio paslaptys. Komandos gilinosi į technologijų galimybes ir sprendė problemas, susijusias su vandens ekosistemomis, transportu bei ištekliais. Jų sukurti robotai varžėsi tarpusavyje bei pristatė aktualius tyrimus. 

Įkvepiantis komandų triumfas 

Net 320 jaunųjų inovatorių iš visos Lietuvos su didžiuliu atsidavimu ilgą laiką ruošė robotikos projektus, tobulino žinias bei įgūdžius. Prieš tai dalyvavę atrankinėse kovose, šeštadienį jie susirinko į „Mokslo salą“ parodyti galutinius rezultatus.  

Nacionaliniame „Robotiada 2025“ finale dalyvavo 53 komandos, kurias sudarė nuo 6 iki 16 metų dalyviai. Varžybos vyko dviejose kategorijose: Explorer lygoje 6–9 metų vaikai kūrė Lego Education Spike Essential rinkiniais paremtus projektus, o Challenge lygoje 10–16 metų mokiniai programavo robotus, kurie turėjo įveikti kuo daugiau užduočių bei pristatyti inovatyvius sprendimus povandeninio pasaulio tema.  

Explorer lygos nugalėtojais tapo „Gelmių atradėjai“, Panevėžio rajono Velžio gimnazijos mokiniai. Jie varžovus įveikė pristatydami kūrybišką sprendimą vandenynų užterštumo mažinimo tematika. Taip atradėjai neabejotinai įkvėpė žiūrovus pažvelgti į Lego atveriamas galimybes iš naujo. 

Challenge lygoje pirmoji tapo Kauno jėzuitų gimnazijos mokinių komanda – „Forest force“. Jie pristatė inovatyvius sprendimus, kurie galėtų valyti įvairių telkinių dumblius ir taip sukurtų naują, energiją bei maistinius išteklius gaminančią, ekosistemą.  

„Didžiuojuosi savo mokiniais, jų kasdieniniu ir disciplinuotu darbu. Esu laimingas, kad pavyko suburti stiprią ir robotikai neabejingą komandą. Vaikams sakau, jei norite būti vartotojais –  būkite. Jei norite tapti kūrėjais – nelaukite kol užaugsite. Ir tai darykite dabar, be baimės klysti, mėgaujantis kasdieniniu procesu“, – apdovanojimų ceremonijoje teigė Kauno jėzuitų gimnazijos technologijų, dailės ir robotikos mokytojas Albertas Juškauskas. 

Pašnekovas pabrėžia, kad vienas svarbiausių mokytojo tikslų –  rasti tinkamą komunikaciją su vaikais. Svarbu jų noras dirbti, atskleisti savo gebėjimus ne tik individualiai, bet ir grupėje.

Pirmą kartą Kaune 

„Robotiada“ šiemet įvyko jau tryliktąjį kartą. Nors ne vienerius metus varžybų nugalėtojais tapo kauniečiai, tačiau šiame mieste renginys nuaidėjo pirmą kartą. 

„Pagaliau šventė suorganizuota Kaune, užauginusiame robotikos pasaulio čempionus, savo pasiekimais aplenkusius didžiąsias planetos valstybes. Džiaugiuosi „Mokslo salos“ STEAM laboratorijų komandos indėliu ir bendradarbiavimu organizuojant nacionalinio finalo varžybas. 
 
Tai – išskirtinė šventė vaikams, kurioje tobulinami ne tik techniniai įgūdžiai, bet ir skatinama bendrystė, komandiškumas bei mums visiems svarbių sprendimų paieška“, – sakė robotikos pradininkas Lietuvoje ir pagrindinis „Robotiada 2025“ organizatorius Saulius Vasiliauskas. 

Pašnekovas pasakojo, kad renginyje vertinami ne tik sugebėjimai, bet ir komandų tarpusavio santykiai bei pagalba vienas kitam. Tokiu būdu išlaikomas kultūringas konkurencingumas, užmezgamos tvirtos draugystės ir stiprūs ryšiai tarp individualių talentų.

Robotika – nepamainoma disciplina

Ruošdamiesi finaliniam renginiui, vaikai kelis mėnesius disciplinuotai kuria, tobulina ir išbando savo robotus. Taip nuo mažens formuojamas teigiamas įprotis, kad technologijos yra neatsiejama šiandieninio pasaulio dalis, padedanti spręsti kasdienes bei globalias problemas. 

„Norint sukonstruoti robotą, reikia pasikartoti matematiką. Vaikus motyvuoja galimybė čia ir dabar teorines žinias pritaikyti praktikoje, o „Robotiada“ – puiki terpė tai įgalinti. Šiose varžybose skatinama pagarbi konkurencija, aštrinanti budrumą bei plečianti pozityvumo ratą. Tokie vaikai užauga ir ateina į darbo rinką, kuria bei gina mūsų valstybę. 

Mano nuomone, robotika turėtų peržengti neformalaus ugdymo rėmus ir tapti privaloma disciplina visiems. Galbūt net reikėtų robotikos egzamino ar inžinerinių technologijų startuolių mokyklose“, – mintimis dalinosi KTU Inžinerijos licėjaus direktorius, Dr. Dainius Žvirdauskas. 

Pasiruošimas laboratorijų startui 

Pagrindiniai „Robotiada 2025“ partneriai, prisidėję prie nacionalinio finalo įgyvendinimo – „Mokslo salos“ STEAM komanda, kuri intensyviai ruošiasi pristatyti dar daugiau naujienų mokslui neabejingiems lankytojams.  

„Nors šiandien turime itin dideles galimybes pasiekti reikiamą informaciją, tačiau svarbu nepamiršti kiek dar daug visko neatrasta. „Mokslo salos“ misija – tai nuolat priminti. Esame laimingi, kad „Robotiada 2025“ finalas vyksta Kaune. Tai – puiki treniruotė mūsų komandai prieš pavasario pabaigoje planuojamą laboratorijų startą“, – kalbėjo Mokslo ir inovacijų sklaidos centro vadovė Aistė Lukaševičiūtė.

STEAM laboratorijos veiks dviem kryptimis – kaip Kauno metodinis STEAM centras, tapsiantis Lietuvos STEAMLT ugdymo tinklo dalimi ir visiems „Mokslo salos“ lankytojams atvira veiklų erdvė. Interaktyvios edukacijos bei kūrybinės dirbtuvės rengiamos įvairaus amžiaus vaikams ir jų šeimos nariams. Jose lankytojai galės išradingai sustiprinti žinias skirtingose mokslo disciplinose. 

„Mokslo salos“ STEAM laboratorijų atidarymas planuojamas gegužės 16–17 dienomis.  

Per pirmuosius veiklos mėnesius centre svečiavosi per 50 tūkst. lankytojų. Neabejojama, kad STEAM užsiėmimai taip pat sulauks didžiulio susidomėjimo.

2025-03-03
Autorius: Deimantė Daugintytė. „Statyba ir architektūra“

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Pirmasis šalyje mokslo muziejus „Mokslo sala“, pristatytas visuomenei dar 2017 metais ir galiausiai pasitikęs pirmuosius lankytojus 2024 m. pabaigoje, jau spėjo tapti regioninės reikšmės objektu. „Mokslo salos“ konkursas 2016-aisiais buvo pirmas tokio pobūdžio architektūrinis konkursas Lietuvoje, sulaukęs gausaus dėmesio iš viso pasaulio architektų. Laureatais tapo Ispanijos ir Australijos architektų studija „SMAR Architecture studio“ (Fernando Jerez, Belen Perez de Juan), techninę dalį padėjo įgyvendinti architekto Gintauto Natkevičiaus komanda (architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“ (Gintautas Natkevičius, Dominykas Kalmatavičius)).

„Tai kitoks objektas, nei esame pratę: jame ir modernus planetariumas, ir mokslą atskleidžiančios erdvės, restoranas, konferencijų erdvės. Pats „Mokslo salos“ pavadinimas yra simbolinis. Tai vienu metu ir mokslo, pažinimo, ir pramogos vieta. Tai Nemuno saloje esantis objektas, kuriame kalbama apie mokslą, perduodama žinia, kaip veikia mokslas gyvenime“, – Nemuno saloje atidarytą muziejų apibūdina architektas G. Natkevičius. 

Architektūrinio konkurso laureatų pakviestas G. Natkevičius su komanda 1,5 metų dirbo prie techninės projekto dalies. G. Natkevičius, kurio studija taip pat dalyvavo konkurse, apibūdina „SMAR Architecture studio“ kolegas kaip labai išsilavinusius žmones, gebančius generuoti gilesnes architektūriškai ir socialiai idėjas. Jų patirtis ir išmonė leido laimėti „Mokslo salos“ architektūrinį konkursą ir išsiskirti tarp 150 kitų dalyvių.

„Statyba ir architektūra“ redakcijai architektas pasidalijo, kad dar 2016 metais pateiktos idėjos išliko aktualios kone po dešimtmečio. „Po tiek metų paaiškėjo, kad studijos „SMAR Architecture studio“ idėja vis dar šviežia, gyva, architektūriškai ir estetiškai labai brandi. Nors pats metalo, stiklo, gelžbetonio statinys – įprastos konstrukcijos, jo sudėtingumas tas, kad jis suprojektuotas Nemuno saloje, kur labai aukštas upės vanduo – tai kelia tam tikrų iššūkių“, – pabrėžia Kauno oro uosto, verslo centrų ir gyvenamųjų projektų autorius.

Pačios aukščiausios architektūrinės kokybės pastatas

Kaune studiją įsteigęs architektas daug savo darbų įgyvendino būtent šiame mieste. Tad 11,5 tūkst. kv. metrų ploto „Mokslo salos“ projektas – neatsitiktinis, o gerai suplanuotas ir apgalvotas, atsižvelgiant į urbanistinę struktūrą. Mokslo muziejus organiškai prisideda prie Nemuno salos paveikslo: čia iš anksčiau veikia arena, baseinas, žaliuoja parkas. Netrukus, pastačius tiltą, urbanistinė struktūra bus išbaigta ir taps unikali Kauno mieste. 

„Mokslo sala užbaigia visuomenės lankomų objektų salą, žemės lopinėlį. Ši vieta nesikeis, ji suformuota iki galo, o pastačius pėsčiųjų tiltą kompozicija bus baigta. Ši vieta unikali dėl savo struktūros: upė mieste, visuomenei skirta „Mokslo salos“ struktūra, parkas su bręstančiais medžiais. Miesto centre turime organizmą, kur daug veiksmo: aikštelė, atrakcijos ir paties aukščiausio lygio architektūra“, – įsitikinęs G. Natkevičius ir prideda, kad tokių architektūriškai stiprių projektų Lietuvoje – vienetai.

„Šiuo metu Lietuvoje žinau du tokios aukštos prabos architektūros kūrinius – tai „Stasys museum“ Panevėžyje (architektai „IMPLMNT architects“: Aurimas Syrusas, Greta Brimė, Ričardas Bertašius, Aurelija Kniukštaitė, Eglė Gečaitė, Ieva Sirijatavičiūtė, Kotryna Bajorinaitė, Jonė Virbickaitė)  ir „Mokslo sala“. Šeduvoje statomas muziejus „Dingęs štetlas“ (architektai „Lahdelma & Mahlamäki Architects“) taip pat bus ypatingas“, – priduria architektas. 

„Mokslo sala“ mokslo muziejų Europoje kontekste

Specialisto teigimu, „Mokslo sala“ užima svarbią vietą Europos muziejų žemėlapyje dėl savo išskirtinės architektūros, lokacijos ir konteksto. Išpildyti visus aktualumo kriterijus pavyksta ne visada.

„Pavyzdžiui, Suomijoje, netoli Helsinkio, yra mokslo muziejus „Heureka“ (architektai – „Heikkinen – Komonen Architects“). Jis pastatytas prie geležinkelio, taigi ta vieta – „jokia“, prie jos tiesiog patogu atvažiuoti. Latvijoje, Ventspilyje, Audrius Ambrasas su komanda (Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Jonas Motiejūnas, Viktorija Rimkutė, Justas Jankauskas) prie didžiulio transporto žiedo suprojektavo Mokslo ir inovacijų centrą. Koperniko mokslo centras Varšuvoje (architektai – „RAr-2 Laboratorium Architektury Gilner & Kubec“) – taip pat užstatytoje, ankštoje vietoje. Bene vienintelis įdomus Europoje mokslo muziejus yra Amsterdame – NEMO mokslo muziejus (projektavo Renzo Piano), įkurtas įlankoje. Savo forma jis primena laivą, tad turi įvaizdį. 

Tuo metu „Mokslo salos“ išskirtinumas tas, kad ji turi ryšį su vieta, simbiozė labai šauni. Yra sala, saloje – slėnis, pastatas ilgas ir žemas, iš vieno pusės jis visas lyg po žeme, pylime – lyg ir yra, lyg jo nėra. Vienintelis diskas švyti, yra iškeltas, bet ir jis subtiliai atsuktas į Nemuną. Tai aukščiausio lygio tarptautinė architektūra, organiškai inkorporuota į gamtą: vanduo, Nemunas, sala, slėnis – tokie dalykai priduoda lyg viešbučiui daug žvaigždučių“, – palygina architektas.

Per debiutinius du mėnesius – virš 30 tūkst. lankytojų

„Mokslo sala“ – tai pirmas mokslo ir inovacijų populiarinimo centras Lietuvoje. Čia lankytojų laukia ilgalaikė ekspozicija su net 140 objektų, modernus planetariumas, besikuriančios STEAM laboratorijos, įvairios kultūrinės ir edukacinės veiklos. „Mūsų tikslas – sužadinti smalsumą ir įkvėpti eksperimentuoti kiekvieną – sujungiant tikrąjį mokslą su pramogomis, paneigti mitą, jog smagu nelygu vertinga. Centras skirtas visai šeimai, kur tiek maži, tiek dideli kviečiami ieškoti, klysti bei išbandant inovatyvius metodus, atrasti meilę mokslui iš naujo“, – pasakoja Mokslo ir inovacijų sklaidos centro „Mokslo sala“ vadovė Aistė Lukaševičiūtė. 

Per pirmuosius du veiklos mėnesius „Mokslo salą“ aplankė per 30 tūkst. įvairaus amžiaus lankytojų. Iš jų apie pusę buvo vaikai, kurie čia atvyksta kartu su mokyklos grupėmis, tėvais, globėjais ar kitais šeimos nariais ir mėgaujasi atradimų džiaugsmu. „Šis skaičius džiugina ir dar kartą patvirtina tokio projekto kaip „Mokslo sala“ poreikį mūsų visuomenėje“, – sako muziejaus vadovė ir įvardija, kad planetariumo seansai – geidžiamiausia lankytojų programa. 

Čia galima pamatyti ne tik filmus, bet ir dalyvauti astronomo paskaitose. Planetariume demonstruojamas turinys pateikiamas 11 metrų skersmens kupolo formos ekrane su 5.1 audio sistema siekia net 8K raišką, o naujausia kompanijos „Evans & Sutherland“ programinė įranga leidžia lankytojams demonstruoti ne tik Saulės, Mėnulio, planetų, žvaigždžių, ūkų ir galaktikų vaizdus bei animacijas, bet ir supažindinti su realiojo laiko vaizdais iš kosminių observatorijų bei Žemę stebinčių palydovų.

„Kurdami „Mokslo salą“ labiausiai norėjome, kad čia apsilankę žmonės atrastų žinių džiaugsmą. Lankytojų šypsenos išduoda, kad mums sekasi neblogai. Turime daug gražių ateities planų, kad ši tendencija tik stiprėtų ir kiekvienam čia norėtųsi grįžti ne kartą“, – planus komentuoja „Mokslo sala“ vadovė A. Lukaševičiūtė.  

‎‎Plačiau: https://sa.lt/pirma-visur-mokslo-sala-sukure-neisardoma-rysi-su-vieta/

Paskelbta: 2024-05-18 (Šeštadienis)

Šią savaitę Nemuno salos prieigose pasirodė pirmieji vilkikai iš Lenkijos, gabenantys dalį mokslo ir inovacijų centro ilgalaikės ekspozicijos. Įrengimo darbai „Mokslo salos“ erdvėse prasidės jau netrukus ir turėtų būti baigti šį rudenį. Iškart po to vienas laukiamiausių objektų – pirmasis ir vienintelis mokslo muziejus šalyje – atvers duris lankytojams. 

Muziejaus centre – „Salos širdis“

„Dauguma eksponatų jau sukomplektuoti ir paruošti montavimui. Kitas etapas – jų diegimas, konfigūravimas, tikslinimas ir testavimas. Nuo šiol „Mokslo salos“ patalpose dirbs apie 60 technikų ir montuotojų. Taip pat šiame projekte nenutrūkstamai dalyvauja dešimtys dizainerių, programinės įrangos kūrėjų, stalių, elektrikų ir kitų specialistų“, – apie įsibėgėjančius finalinius darbus pasakoja Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Netrukus „Mokslo salos“ erdves užpildys apie pusantro šimto unikalių eksponatų. Bendra ekspozicijos vertė su inovatyviomis technologijomis grįstu planetariumu iš viso sieks apie 9 mln. eurų.

Lenkų bendrovės „Trias Avi“ architektas Maciej Bereś pasakoja, kad prireikė net 8 mėnesių įdomaus ir sudėtingo darbo ekspozicijos koncepcijai sukurti.

„Iš vienos pusės turėjome labai daug laisvės – 1800 kv. metrų netrukdomos, darbui skirtos erdvės. Kita vertus – pastato unikalumas diktavo ekspozicijos išdėstymą ir sukėlė nemažai techninių iššūkių. Pavyzdžiui, korpuso viduryje esantis stoglangis įpareigojo sukurti parodos architektūrinį orientyrą ir taip atsirado interaktyvi skulptūra „Salos širdis“. Tai savotiškas ekspozicijos pasakojimo židinys, jungiantis visas kitas parodos dalis į visumą, taip sukurdamas nuoseklią ir asmenišką lankytojo patirtį“, – sakė M. Bereś.

Pagrindinis mokslo ir inovacijų centro eksponatas apjungs septynias nuolatinės ekspozicijos temas. Jos atspindės skirtingas žmogaus veiklos sritis ir įtaką visos planetos pusiausvyrai bei gerovei. Informacija apie energiją, transportą, žmogaus kūną, sveikatą, gamtą, komunikaciją bei taršą susijungs į vieną objektą ir lankytojams vaizdžiai primins jų kasdienybės veiksmų svarbą viso pasaulio kontekste.

Pirmas ir vienintelis Lietuvoje

„Mokslo sala“ bus pirmas mokslo ir inovacijų populiarinimo centras šalyje, kuriame prognozuojama sulaukti apie 300 tūkst. lankytojų per metus. Lenkų bendrovės „Trias Avi“ viceprezidentas Marcin Wojczyński būsimiems parodos dalyviams linki smagaus ir tuo pačiu prasmingo laiko: „Pagrindinis mokslo centro vaidmuo yra sužadinti smalsumą ir įkvėpti lankytojus eksperimentuoti, sujungiant tikrąjį mokslą su pramogomis.

Savo darbais tikimės, kad jaunoji karta pradės užduoti visiems mums svarbius klausimus. Pavyzdžiui, kaip globalinis atšilimas ir urbanizacija veikia aplinką, kokį poveikį sukelia miškų kirtimas, kiek energijos suteikia maistas, kokią įtaką aplinkai daro žmogaus pasirinkimai.“

Mokslo ir inovacijų centre vaikai turės galimybę laisvai eksperimentuoti, lavinti kūrybiškumą ir vaizduotę. Vidaus ekspozicijoje vyraujanti džiaugsmo, linksmybių, atradimų ir mokymosi atmosfera, anot autorių, gali būti neįtikėtinai įkvepianti ir teigiama visiems lankytojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus.

„Galėčiau ilgai pasakoti, kokia ypatinga ir išskirtinė ekspozicija šiuo metu įrenginėjama Nemuno saloje, bet pagrindinis visų investicijų tikslas – labai paprastas ir nuoširdus. Visi parodos eksponatai skirti lankytojų atradimams, smalsumui ir kūrybiškumui pažadinti.

Norime sukurti erdvę, paneigiančią mitą, jog smagu – nelygu vertinga. Juk kiekvienas vaikas gimsta su atradėjo genu, bet ilgainiui visuomenė ėmė jį slopinti, taip atiminėdama mažojo žmogaus atradimo džiaugsmą. Mes visus kviesime tą smalsumą susigrąžinti ir nuostabų žinių pasaulį atrasti iš naujo“, – kalbėjo Mokslo ir inovacijų centro direktorė Aistė Lukaševičiūtė.

Pradeda darbuotojų paieškas

Išskirtinės architektūros 11,5 tūkst. kv. metrų pastatas laukia ne tik rudenį pasirodysiančių pirmųjų lankytojų, bet ir įvairių sričių specialistų – jau šiandien.

„Norime „Mokslo salos“ lankytojus sudominti ne tik žiniomis, bet ir pramogomis, todėl artimiausių mėnesių tikslas – suburti stiprią ir ambicingą komandą. Ieškome profesionalių, mokslo ir inovacijų sritimis besidominčių darbuotojų. Norime, kad jie suprastų „Mokslo salos“ prasmę ir padėtų ją puoselėti gražiausiomis spalvomis“, – prisijungti prie komandos kviečia A. Lukaševičiūtė.

Ieškoma profesionalių ekspozicijų programų rengėjų, kurie padėtų puoselėti atvirą ir jaukią erdvę ne tik vaikams, bet ir visai šeimai. Ambicingų motyvacinių laiškų su gyvenimo aprašymais laukiama el. paštu: darbas@kaunas.lt.

Paskelbta: 2024-12-09 (Pirmadienis)

Beveik pusantro šimto interaktyvių eksponatų ir moderniausias planetariumas Baltijos šalyse – vienintelis šalyje mokslo muziejus atveria duris. Pirmieji lankytojai „Mokslo salos“ erdves pamatys jau šį penktadienį. Greta naujosios ekspozicijos visą savaitgalį lauks nemokamos pramogos: eksperimentai, paskaitos bei šventinė programa. Bilietų prekyba jau startavo.

Proga įsimylėti mokslą

„Per visą projekto įgyvendinimo laiką turėjome daug pirmų kartų ir galiu drąsiai teigti, kad esame vienas didesnių startuolių Lietuvoje. Surengtas pirmasis tarptautinis architektūrinis konkursas, pastatyta 27 metrų skersmens 250 tonų sverianti ir vos ant vienos sijos besilaikanti disko konstrukcija, įrengta 140 objektų ilgalaikė ekspozicija ir vienas moderniausių planetariumų Baltijos šalyse.

Atidarymas – ankstyva Kalėdų dovana. Net neabejoju, tai puiki įžanga pasitinkant gražiausias metų šventes“, – sakė „Mokslo salos“ vadovė Aistė Lukaševičiūtė. 

Visi norintieji pamilti ar iš naujo įsimylėti mokslą, neabejingi pažinimui, atradimams ir pramogoms jau gruodžio 13 d. 16 val. galės tapti pirmaisiais „Mokslo salos“ lankytojais.

Unikalioje ekspozicijoje „Žmogus. Gamta. Mašina“ – 140 eksponatų, pristatančių 7 temas: žmogaus kūnas ir sveikata, maistas, gamta ir aplinka, atliekos ir tarša, energija, transportas ir komunikacija. Viską galima liesti ir išbandyti. 

Sukurta ir papildoma zona patiems mažiausiems lankytojams, 3–6 metų vaikams, dar nemokantiems skaityti ir rašyti, bet galintiems mokslą patirti per žaidimus, spalvas, garsus ir formas.

Muziejaus vadovė išskyrė 3 ekspozicijos lygius – nuo atsakymų paieškų, technologijų ir skirtingų mokslo sričių susidūrimų iki moralinių klausimų bei sprendimų, formuojančių mūsų aplinką. Lankytojų elgseną ir pasirinkimus atspindės centrinis eksponatas – salos širdis – kinetinė šviesos skulptūra.

Nerti į kosmoso tyrinėjimus kvies ir vienas moderniausių planetariumų Baltijos šalyse. Nuo šeštadienio čia prasidės „Žvaigždėto dangaus“ seansai. Pažintinė programa kvies pamatyti tolimiausius žvaigždynus bei naujai atrasti mitines figūras, slypinčias už legendinių Oriono, Persėjo ar Andromedo vardų.

Padėka visiems kauniečiams

Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje Kauno meras Visvaldas Matijošaitis padėkojo idėjos iniciatoriams, architektams, rangovams, savivaldybės komandai, prisidėjusiems, kad didelė miesto svajonė ir ambicinga „Mokslo salos“ idėja virstų realybe.

„Savivaldybės jaunimas apkeliavo nemažai kitų šalių muziejų, kad parvežtų Kaunui geriausius pavyzdžius. Šiandien galime pasidžiaugti nauju ir ilgai lauktu traukos centru. Visas projektas kainavo beveik 38 milijonus eurų. Didesnė dalis lėšų – beveik 19 milijonų – Europos Sąjungos finansavimas. Kaip visada, kukliau prisidėjo valstybė, skyrusi penkis milijonus, o likę 14 milijonų – iš miesto biudžeto. Todėl čia turime padėkoti visiems kauniečiams, nes tai yra jų pinigai“, – kalbėjo V. Matijošaitis.

Meras tikisi, kad „Mokslo salos“ ekspoziciją ateityje papildys ir eksponatai iš kitų šalių: „Kaune turime išskirtinį objetą. Matome potencialą mainytis eksponatais su japonais, lenkais, estais ir kitų šalių mokslo muziejais. Belieka tikėtis, kad auganti karta tai įvertins.“

Šio objekto statybai organizuotas bene pirmas Lietuvoje tokio masto tarptautinis architektūrinis konkursas. Savo vizijas pateikė beveik pusantro šimto architektų komandų iš viso pasaulio. Laimėjo australų ir ispanų architektų komanda „SMAR Architecture Studio“, o įgyvendino lietuviai – „G. Natkevičius ir partneriai“.

„Visi norėjo savo darbais parodyti šou, pastatyti didingus pastatus. Manau, kad australai nugalėjo todėl, kad jie buvo pakankamai santūrūs. Jie nebandė demonstruoti architektūrinių fejerverkų. Pastatas savo unikalia architektūra rodo, kaip galima neiššaukiančiai padaryti elegantiškus dalykus.

Anksčiau pavydėjome progresyviems Europos miestams, stebėdavomės jų projektais. Dabar galime pasidžiaugti patys – prie šio projekto dirbo aukščiausio lygio specialistai“, – tikino architektas Gintautas Natkevičius.

Naujasis miesto centras

Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis antrino, kad „Mokslo sala“ jau spėjo tapti traukos objektu dar iki oficialios statybų pabaigos. Statinys atsidūrė ne vienoje fotosesijoje ir netgi naujausiame Lino Adomaičio dainos „Stebuklas“ vaizdo klipe.

„Naujasis XXI amžiaus Kauno centras iš Senamiesčio ir Naujamiesčio keliasi į Nemuno salą. „Žalgirio“ arena, baseinas ir naujai atgimęs parkas su sporto aikštynais jau iki šiol buvo tapę traukos centrais, o atvėrus „Mokslo salą“, iš tikrųjų galime sakyti, kad miesto centras įsitvirtina čia. Visam „Mokslo salos“ kolektyvui linkime kantrybės ir ištvermės, nes lankytojų antplūdis čia tiesiog neišvengiamas“, – kalbėjo A. Palionis. 

Spaudos konferencijoje pristatytas ir „Mokslo salos“ vizualinis identitetas bei koncepciją. Dizaino ir architektūros studijos „ACID“ duetas Julius Seniūnas ir Rokas Sutkaitis pasakojo apie esminį grafinį elementą nulėmusį taško motyvą. Pasak jų, idėją įkvėpė pagrindinis objekto akcentas – virš pastato stogo pasviręs diskas. Apskritas grafinis ženklas atspindi ir žvaigždynus, planetas, atomus ir smulkiausias mikroorganizmų ląsteles.

Šventinė atidarymo programa

Pirmiesiems „Mokslo salos“ lankytojams paruošta plati šventinė savaitgalio programa su pramogomis jau nuo penktadienio vakaro. 

Mokslininkų komanda N2 pristatys interaktyvias veiklas „Mokslo šturmas“ – žaismingas ir įtraukiantis žinių pasaulis atsiskleis per eksperimentus. Drąsiausi žiūrovai mokslą galės tiesiog „pačiupinėti“ savo rankomis.

Penktadienį 17 val. susirinkusiųjų lauks paskaita apie generatyvinį dirbtinį intelektą (DI). Žiniomis ir naudingais patarimais dalinsis šios temos pradininkas Lietuvoje – Antanas Bernatonis. „Mokslo salos“ vadovė A. Lukaševičiūtė pasidalins įkvepiančia istorija apie pirmojo Lietuvoje mokslo ir inovacijų populiarinimo centro įsikūrimą Kaune. Vakarą vainikuos „Free Finga“ atidarymo koncertas.

Savaitgalį taip pat vyks parodomieji mokslo eksperimentai ir paskaitos, „LitBot“ robotų varžybos. Apie mokymosi procesus pasakos Fizikos mokytojų asociacijos prezidentė Rigonda Skorulskienė. 

Bilietai platinami muziejaus kasose ir internetu – bilietai.mokslosala.lt 

Apsilankymas ilgalaikėje ekspozicijoje suaugusiems kainuos 17 eurų, o planetariume – 8 eurus. Vaikams – atitinkamai 12 eurų ir 6 eurus. 

Šeimos bilietas iki penkių asmenų atsieis 50 Eur. Skaičiuojama, kad per valandą ekspoziciją galės aplankyti apie šimtas žmonių.

Muziejaus darbo laikas: nuo 10 iki 19 val. 

Daugiau informacijos – internete (mokslosala.lt) ir muziejaus socialinių tinklų paskyrose.